Skriaudžių kanklės
Istorija
Pradžia
1906 m. Skriaudžiai jau nebuvo nuošalus bažnytkaimis. Vietos jaunimas dar XIX a. pabaigoje buvo aktyvus, rengdavo vakarėlius, vaidinimus, skaitydavo caro uždraustas knygas. Tam, matyt, turėjo įtakos palyginti artima kaimynystė (tik 5 km) su Veiverių mokytojų seminarija. Ten gyvai vyko aktyvi kultūrinė veikla: veikė seminaristų choras, orkestras. Taigi atvykus P. Puskunigiui netruko susrinkti jaunimas, norintis išmokti kankliuoti. Nors yra žinių, kad Skriaudžių apylinkėse kankles kai kas turėjo ir anksčiau, bet daugeliui tai buvo visiškai naujas dalykas.
Pirmasis kanklininkų ansamblio koncertas įvyko 1907 m. kaimyniniame Sasnavos bažnytkaimyje. Šis koncertas, kaip ir daugelis to laikotarpio vėlesnių, vyko dramos vaidinimui pasibaigus. Netrukus kanklininkai pradėjo rengti savarankiškus koncertus. Tuo metu dar nebuvo atskiros dainininkų grupės - kanklininkai patys skambindavo ir dainuodavo. Jau tada P. Puskunigis rūpinosi ne vien savo vadovaujamo ansamblio sėkme, bet ir plačiai propagavo kankles ir kankliavimą, aiškino liaudies ir instrumentinės muzikos ir dainos svarbą tautiškumo ugdyme. Graži kanklininkų ansamblio veiklos pradžia nutrūko prasidėjus Pirmajam pasauliniui karui. P. Puskunigis su savo kanklėmis persiklaustė į Kauną. 1916 m., kai vokiečių okupacinės valdžios persekiojamas P. Puskunigis grįžo į Skriaudžius, ansamblis vėl atgijo. Vietoj kai kurių išvykusių ansambliečių pradėjo mokytis kankliuoti ir į ansamblio veiklą įsitraukė nauji nariai.
1860 - 1946
Skriaudžių kanklininkų ansamblio pradininkas
Pranas Puskunigis
+ + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + +
Paskelbus nepriklausomybę
1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę vėl sujudo Skriaudžių jaunimas. Kūrėsi įvairios organizacijos, aktyvėjo meno mėgėjų veikla, daugėjo besimokančiųjų. 1920 m. P. Puskunigis pradėjo vargonininkauti Plutiškėse ir vėl paliko ansamblį. Tačiau Skriaudžiuose liko jau įgudę kanklininkai, kurie retkarčiais kankliuodavo su iš Plutiškių, o nuo 1923 m. iš Kauno grįžtančiu P. Puskunigiu.
Netruko atsirasti ir daugiau jaunimo, norinčio kankliuoti. Juos mokyti pradėjo P. Puskunigio mokinys A. Degutis. Jis pats jau gerai skambino kanklėmis, bandė kurti dainas. Tad 1920 m. A. Degučio vadovaujamą būrelį sudarė ir jau pramokę, ir dar tik pradedantys kanklininkai. A. Degučio vadovaujami kanklininkai, kaip tuo metu buvo įprasta, įsijungdavo į jaunimo vakarėlių programas. Žinia apie gražiai skambinančius kanklininkus ir gražiai dainuojančias merginas sklido vis plačiau, ir ansamblis sulaukdavo vis daugiau kvietimų koncertuoti įvairiuose renginiuose. Ansamblis ypač išpopuliarėjo po 1927 m. Kauno vykusios katalikų jaunimo sąjungos "Pavasaris" antrosios dainų šventės. 1929 m. ansamblio vadovas A. Degutis vedė ir iš ansamblio veiklos pasitraukė. Likę be vadovo kanklininkai kuriam laikui nutilo. 1932 m. į Skriaudžius atsikraustė vargonininkas Stasys Yla. Jis pradėjo rūpintis kanklininkų veiklos atgaivinimu. Ansambliui vadovauti ėmėsi Jurgis Alenskas. Jis jau buvo žinoma ir kaip kanklių meistras. Kanklininkai vėl netruko pakartoti seną repertuarą, išmokti naujų dainų. Kanklininkai dažniausiai koncertuodavo Skriaudžiuose ir artimesnėse apylikėse, bet buvo pasiekę ir Birštoną, Veisiejus.
1940 metų Lietuvos okupacija ir 1941 metais prasidėjęs karas sujaukė žmonių gyvenimus, taip pat nutrūko ir ansamblio veikla. - kanklininkai išsiskirstė, išslapstė kankles. Tačiau ir karo metais, (1943) pavarasį vienas koncertas visgi įvyko.
+ + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + +
Atsikūrimas
Praslinko karo baisumai, pamažu rimo pokario kovos, žmonės pasidavė kolektyvizacijos prievartai ir jau pradėjo prie to prisitaikyti. Naujajai valdžiai rūpėjo, kad žmonės priverstiniu sunkiu ir beveik neapmokamu darbu stiprintų esamą tvarką. Ansamblio atsikūrimui didelės įtakos turėjo mokytojas, Skriaudžių mokyklos direktorius K. Orlauskas. Jam kilo mintis atgaivinti ansamblį ir jis tuo reikalu pradėjo tartis su J. Šeškum, A. Degučiu, J Alensku. Skriaudžiuose tada dar nebuvo kultūros namų, ir pirmosioms repeticijoms kanklinininkai bei dainininkai rinkosi į K. Orlausko butą. Svetinguose Orlauskų namuose ansambliečiai glaudėsi daugiau kaip dvejus metus. Per tą laiką kanklininkai parengė pirmąją savo programą ir dalyvavo 1956 m. spalį įvykusiame pirmajame kolūkio festivalyje. 1957 m. Skriaudžiuose buvo įsteigti kultūros namai, tad ansambliečiams žymiai pagerėjo sąlygos repetuoti ir koncertuoti. 1959 m. ansamblis įgyvendimo sumanymą suburti pagyvenusių šokėjų grupę. Šokėjams ėmėsi vadovauti Birutė Juozaitytė - Bučelienė.
A. Degučio vadovavimo laikotarpiais ansamblio repertuaras mažai kito. Buvo atliekami P. Puskunigio, A. Degučio, autoriniai kūriniai ir liaudies dainos bei šokiai. A. Degutis per visą savo ilgą vadovavimo laikotarpį daug žmonių išmokė kankliuoti. Ypač ženkliai ansamblis pasipildė jaunimu 1964 m., kai A. Degutis išleido Skriaudžių mokyklose vestą dvimetėį jaunųjų kanklininkų kursą.
Ansambliui pradėjus vadovauti L. Puskunigiui į repertuarą vėl atraukta nemažai P. Puskunigio bei bei jo paties sukurtų dainų.L. Puskunigis vadovo kanklininkų grupei, o dainininkus mokė tuometinis Skriaudžių kultūros namų meno vadovas chorvedys Jaunius Vylius. L. Puskunigis pasitraukęs iš vadovo pareigų užleido vietą Jauniui Vyliui. Jis nebuvo kanklininkas, bet turėjo profesionalų muzikinį pasirengimą, todėl skambinti suvalkietiškomis kanklėmis pramoko labai greitai. Jo darbą sėkmė lydėjo labiausiai dėl to, kad jis daugiausia dėmesio skyrė dviem pagrindiniams ansamblio gyvavimą lemiantiems dalykams - repertuaro plėtimui ir naujų kanklininkų mokymui.
1984 m. ansamblis sulaukė džiugios žinios - rugsėjo 25 d. Kultūros ministerijos sprendimu kolektyvui buvo suteiktas vardas - "Kanklės".
Nuo 1988 iki 1991 m. ansambliui vadovavo muzikologas Arvydas Karaška. Šie metai sutapo su Lietuvos tautinio atgimimo pakilimu ir nepriklausomybės atkūrimu, tad gyva buvo ir ansamblio veikla. Ansamblis, važinėdamas po Lietuvą, savo kanklių muzika ir patriotinėmis dainomis žadino lietuvių tautinę savimonę, skatino laisvės troškimą.
2006 m. ansamblis "Kanklės" švęsdamas savo 100 jubiliejų, į nedidelį Skriaudžių kaimelį "parskraidino" apdovanojimą "Aukso paukštė" - Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtą apdovanojimą. Šio apdovanojimo ansambliui padėjo pasiekti tuometinė vadovė Onutė Patronaitienė.
2008 m. ansamblio "Kanklės" vaikų grupei ėmėsi vadovauti Vilma Pučkienė. Vaikų grupė tapo "Kankliukais" ir iki šios sėkmingai gyvuoja - dainuoja, šoka bei groja įvairiais liaudies instrumentais.
V. Alenskas. Skriaudžių ansambliui "Kanklės" 100. Prienai, 2006.
O. Patronaitienė. Skriaudžių ansambliui "Kanklės" 100. Prienai, 2006.
+ + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + +